Salynas

Inger-Maria Mahlke

Dangus toks žydras, beveik baltas, kai Rosa sugrįžta į salą, į smarkiai nugyventą kadaise įtakingų Bernadočių namą. Rosa ieško. Ko – ji ir pati dar nelabai žino. Kurį laiką atrodo, kad gali tai rasti senajame name La Lagūnoje. O gal ten, kur durininko postas tebepriklauso Rosos seneliui Chulijui. Jam jau devyniasdešimt su trupučiu, jis savo kailiu patyrė pilietinio karo baisumus, buvo priverstas bėgti iš salos, vėl grįžo ir šiandien saugo paskutines duris į salos praeitį. Taip prasideda vis senesnius laikus atgaivinanti epizodų virtinė – ji aprėpia visą šimtmetį, kuriame gausu lūžių ir permainų, didelių lūkesčių ir mažų pergalių. Taip pažįstame žemės lopinėlį, kur viskas atsikovota iš gamtos, tą pusę, kurią išvysta retas turistas.

„Salynas" nukelia į Europos žemyno pakraštį – amžinojo pavasario salą Tenerifę, kur susipina kolonijinė ir XX a. Europos diktatūrų istorijos. Centre atsiduria trys skirtingoms socialinėms klasėms priklausančios šeimos, kelios jų kartos ir į pačius toliausius užmaršties klodus išstumtos Ispanijos praeities žaizdos. Įspūdingu kūrinį paverčia ryškios detalės – nekurortinius salos kampelius, dailininkų siurrealistų iškylas, Ispanijos konkistadorų, Britanijos ar Vokietijos užmojus, net miglą ir šviesą skaitytojas patirs tarsi leisdamasis lėktuvu: iš tolo galima tik spėti esant kontūrus, bet kuo labiau artėji, tuo aiškiau supranti, ką visą laiką matei.

Inger-Maria Mahlke (g. 1977) – pripažinta šiuolaikinė Vokietijos autorė, gimusi Hamburge, augusi Liubeke, o vasaras leidusi Tenerifėje. Debiutavo 2010 m. ir nuo to laiko apdovanota reikšmingomis literatūros premijomis. Svarbiausias įvertinimas – Vokietijos knygos premija už kūrinį „Salynas": 2018 m. po penkerių metų pertraukos šia premija vėl buvo apdovanota moteris.

Žuvėdra
Antonas Čechovas

Pjesė „ŽUVĖDRA“ – vienas geriausių A Čechovo kūrinių – nuostabioje MAŽOSIOS KLASIKOS kolekcijoje su Oskaro Koršunovo įžanga!

Skaitant pjesę „ŽUVĖDRA“ siužetas atrodo paprastas ir kasdieniškas: amžina vaikų ir tėvų problema bei senas meilės trikampis.

Tačiau už beveik kiekvienos herojų frazės galima įžvelgti ne tik į jų likimus ir charakterius, bet visą jų gyvenimą...

Antonas Čechovas veda mus per eilinio žmogaus eilinį gyvenimą, atskleisdamas jų santykių sudėtingumą.

„ŽUVĖDRA“ parašyta kaip komedija, tik joje nėra juokingų personažų.

Ten nerasite jokios linksmos scenos ar kuriozinio įvykio.

Visa pjesė pasakoja apie kartų – patikimų ir gerbiamų vyresniųjų ir dar nepripažintos ir nepatyrusios jaunystės – susidūrimą.

Kolekcionuokite šias mažas, bet ypatingas knygas!

Senstelėjusios, bet save vis dar aistringai tebemylinčios primadonos Irinos Arkadinos sūnus Konstantinas Trepliovas stato savo pjesę. Reikia naujo, kitokio teatro, – įsitikinęs jis.

Garsioji „ŽUVĖDRA“ – tai istorija apie Niną ir Konstantiną, kurie Rusijos glūdumoje iš paskutiniųjų grumiasi už savo laimę. Jaunasis poetas Konstantinas, žlugdomas motinos, didžios aktorės, konfliktuoja su jos meilužiu Trigorinu, sėkmingu romanų rašytoju. Nina, jauna mergina, išsižadėjusi šeimos ir visuomenės, siekia tapti garsia aktore...

Džiaugsmą ir skausmą, neviltį ir vienišumą, meilę ir nusivylimą – visa tai rasite A. Čechovo pjesėje „Žuvėdra".

Čechovo tiesa – ne žodžiuose, o kažkur už jų, drama – ne veiksme, o už jo prasiveriančioje neišvengiamybėje.

– Režisierius Oskaras Koršunovas, kuris ką tik Maskvoje pagal ŽUVĖDRĄ pastatė naują spektaklį.